Koncertas ,,Žiemos tiltai“ Nacionalinėje filharmonijoje

Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykla 2022 m. gruodžio 20 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje surengė itin spalvingą mokinių ir mokytojų šventinį koncertą ,,Žiemos tiltai“. Scenoje pasirodė jaunių chorai, orkestrai, ansambliai, solistai, kurie savo muzikiniais kūriniais jungė spalvingus muzikinius „tiltus“ tarp mokinių, mokytojų ir klausytojų. Tokie mokslo metų pabaigos koncertai, kurie yra savotiškas atsiskaitymas muzikos mokyklos bendruomenei bei Vilniaus visuomenei – kaip paaugta, kaip patobulėta per praėjusius metus – tapo tradicija. Ši tradicija, kaip vienas mokyklos mokytojas teigė, yra „tarsi abipusis ratas tarp mokinių, mokytojų ir tėvų, kuris veda abipusio palaikymo, bendro tikslo siekimo ir tobulėjimo link“. Taip ugdoma tarpusavio bendradarbiavimo jausena: mokinys – mokytojas, atlikėjas – klausytojas, kūrybingai veikiantis vaikas – pagarbą kuriančiajam ugdantys tėvai. Tokioje muziką kuriančioje terpėje keičiasi jauno žmogaus mąstymas, vertybiniai kriterijai ir emocinės pagavos. Todėl Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos rengiami koncertai prisideda prie aktyvaus asmens ugdymo, stiprina ryšius tarp mokinių, mokytojų, tėvų ir tampa atviru kultūros židiniu.

Žvelgiant į koncerto programą – labai gerai apgalvota, intriguojanti, išskirtinė  – daug naujų ir netikėtų atradimų. Virš 300 įvairaus amžiaus atlikėjų muzikalumas, koncerto vedančiosios Jomantės Šležaitės-Paukštės subtilumas privertė suklusti ir mėgautis jaukia vakaro atmosfera.

Koncertą šventiškai atidarė trimitų trio (mokytojas Tomas Vaičiulis), atlikę Steve Nelsen kūrinį „Fanfara“. Po iškilmingų koncerto atidarymo akordų galėjome pasimėgauti jautriu ir nuoširdžiu solinio dainavimo dalyko antrokų ansambliu, vadovaujamu mokytojos Kristinos Zmailaitės. Jie atliko Jolantos Valickienės dainą ,,Angelo sparnas“. Toliau skambėjo unikalusis skudučių ansamblis, atlikęs Jono Švedo kūrinį „Šok, mergele, kol jauna“, dirigavo V. Rimša. Ne mažiau spalvingas buvo fortepijoninis trio – Meda Sadleckaitė, Dovilė Kirlytė, Augustė Jankauskaitė, atlikęs Karoliniškių muzikos mokyklos mokytojo, VDU docento Vytauto V. Barkausko „Tempora Nr. 2“ (mokytojos Violeta Vaičiulienė, Jurgita Reneckytė-Žemaitienė, Natalia Ogay). Šis kūrinys suskambėjo labai originaliai, su neblėstančia vidine energija ir netikėta pabaiga.

Abejingų nepaliko solistė Lilija Bitė (mokytoja Kristina Zmailaitė), atlikusi Leroy Anderson „Pasivažinėjimas rogutėmis“ (Sleigh Ride). Jai akomponavo mokytojai Dainius Rudvalis (kontrabosas), Salvijus Žeimys (mušamieji) ir Aušrinė Garsonaitė (fortepijonas). Pasirodymas buvo išties įspūdingas, nes sugebėjo išjudinti publiką ir buvo palydėtas gausiais žiūrovų aplodismentais. Viena didžiausių koncerto staigmenų – tai Claude Bolling siuita fleitai ir fortepijonui ,,Barokas ir bliuzas“ I d., atliekama Mėtos Liepos Kvedaravičiūtės (fleita), Motiejaus Būtos (mušamieji), mokytojo Dainiaus Rudvalio (kontrabosas), mokytojos Aušrinės Garsonaitės (fortepijonas). Ansamblio vadovai Julita Puidokė ir Almantas Puidokas. Kūrinys skambėjo stulbinančiai, lengvai, su begalybę spalvų išryškinusia kūrinio interpretacija. Vokalinis ansamblis, vadovaujamas Eglės Vakarinaitės-Zilnienės, atliko Johnatan Larson ,,Meilės sezonai“ (,,Seasons of Love“ iš miuziklo ,,Rent“), akomponavo S. Minkevičius. Kompozitorius Johnatan Larson 1996 m. sukūrė miuziklą ,,Rent“, tai roko miuziklas, pasakojantis apie grupės jaunų menininkų, bandančių išgyventi New York'o didmiestyje, aktualijas. Merginos pasirodė kaip artistės, puikiai gebančios muzikuoti kartu ir atrasti tarpusavio darną. Kūrinys buvo atliktas subtiliai ir skoningai.

Didieji mokyklos kolektyvai kasmet nustebina naujomis, profesionaliai paruoštomis kompozicijomis. Eimanto Anskaičio ir Aivaro Linkevičiaus vadovaujamas pučiamųjų orkestras pakvietė pasiklausyti linksmojo „Gėlių pasveikinimo“ (Blumengruesse), sukurto kompozitoriaus Jara Marek. Itin išraiškingai  pasirodė akordeonų orkestras (vadovas Vladimiras Voskan), atlikęs Velso muzikanto ir kompozitoriaus Karl Jenkins „Palladio“. Šis kūrinys skirtas renesanso architektūros estetikai ir grožiui apdainuoti, dedikuotas italų architektui Andrea Palladio. Interpretacija įtikino, ji pasižymėjo pilnatve ir brandumu. Kūrinį publika sutiko garsiais plojimais. Simfoninis orkestras (vadovai Kęstutis Lipeika ir Mantas Makrickas), tikras muzikos mokyklos pasididžiavimas, džiugino Georges Bizet „Preliudu“ iš operos ,,Karmen“, kuris buvo palydėtas gausiais aplodismentais. Šis didžiulis kolektyvas atliko kūrinį tarsi vieninga, darni šeima.

Jaunių choras ,,Cantica“ (vadovė Diana Mikienė, chorm. Gražina Gumuliauskienė, koncertm. Aušra Kanišauskaitė) atliko lyg ir jungiamąjį visos koncertinės programos vaidmenį. Koncerto pradžioje choras atliko Erik Ešenvald „Mano giesmė“, solo partiją dainavo mokytoja Eglė Šlimaitė (sopranas). Maloniai nustebino lankstus, įtaigus solistės Eglės Šlimaitės pasirodymas. Savo gražiu, minkštu balso tembru padėjo atskleisti lyriką, esančią Erik Ešenvald „Mano giesmė“ muzikoje. Toliau choras ,,Cantica“ nuotaikingai dainavo su liaudies instrumentų orkestru (vadovai Rūta Budrytė ir Viktoras Rimša) kompozitoriaus Anatolijaus Lapinsko ,,Čiuželą“. Vokalu praturtintas liaudies instrumentų orkestro skambesys tapo daug turtingesnis ir emociškesnis. Šventinę nuotaiką toliau kūrė jaunių choras ,,Cantica“, atlikęs Editos Tamoševičienės „Te dainos išskleis sparnus“. Chorui akomponavo mokytojai Mindaugas Paulikas (gitara) ir Almantas Puidokas (mušamieji), dirigavo D. Mikienė. Koncerto pabaigoje skambėję jaunių chorai ir simfoninis orkestras kvietė visus pajausti, kad gražiausios metų šventės visiškai ne už kalnų. Išraiškingai sudainuota Ingos Šeduikienės  daina ,,Nutieskim tiltus“ nepaliko abejingų ir ragino visus ploti į taktą (dirigavo K. Lipeika).

Bendrystė ir profesionalumas – tokį įspūdį paliko visas koncertas. Muzika yra su niekuo nelyginama patirtis. Iš vienos pusės – nepaprastai emociškai įtaigi, tiesiog skraidinanti mus toliau nuo kasdienybės, iš kitos pusės, ypač tiems, kas mokosi muzikos teorijos – labai racionali, tiesiog matematikos sesė. Receptūros, kaip suprasti muziką nėra, bet tai – ne bėda. Tiesiausias kelias tam – turėti pačiam muzikavimo patirties. Ir ši patirtis ateina per šiuos koncertus. Paklausus mokytojų, ar reikalingi tokie koncertai, mokytojai sakė: ,,Mūsų darbo dalis yra pasidalinti tuo, ką mes darome bei pamatyti, ką daro kiti“, „Jei mokytojas nebesimoko, jis neturėtų mokyti kitų žmonių“, „Džiugu dėl pavykusio bendro darbo“, „Kiekvienas koncertas yra vis nauja patirtis, nustebina vaikų kūrybiškumas, žingeidumas“. „Smagu matyti savo kūrybą pedagoginiame repertuare, matyti vaikų interpretacijas, tai lyg mano kūrybos darbo apvainikavimas ir išėjimas į platesnį pasaulį“, – teigė mokytojas Vytautas Barkauskas. Taigi, dėkojame mokytojams, įžvelgusiems mokinių talentus, organizatoriams, gebėjusiems suburti virš 300 mokinių, ir mokiniams, kurie muzikuodami padėjo nutiesti spalvingus muzikinius tiltus, padėjo įrodyti, jog Kalėdos yra džiaugsmo šventė, vilčių išsipildymo diena ir šiandien mes esame šios šventės liudininkai. Visi matome šioje salėje gražų jaunimą, kuris dainuoja, groja, linksminasi. Juk tai yra Lietuvos ateitis ir mūsų pati didžiausia viltis.