Projekto „Vilnius yra mokykla“ pamoka „Kaip skamba gamta?“

Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos solfedžio vyresniosios mokytojos Lukrecijos Stonkutės rugsėjo 29 d. 6 klasės mokiniams pamoka „Kaip skamba gamta?“ vyko ne įprastoje klasėje, o Vilniaus Pasakų parke. Išėjus iš įprastos mokymosi aplinkos, pagrindine pamokos medžiaga tapo tai, kas mus supa kasdien, tačiau į ką ne visuomet įsiklausome. Pamokos tikslas buvo paskatinti mokinius sąmoningai klausytis aplinkos ir gamtos garsuose atpažinti pagrindinius muzikos elementus – ritmą, tempą, dinamiką, tembrą bei garso aukštį.

Pamokos pradžioje mokiniai tapo tikrais „garsų medžiotojais“. Vaikščiodami po parką jie klausėsi lapų šlamėjimo, paukščių balsų, vėjo, žingsnių, šakelių traškėjimo ir kitų aplinkos garsų. Buvo svarbu ne tik garsą pastebėti, bet ir jį apibūdinti: ar jis aukštas, ar žemas, trumpas ar tęstinis, tylus ar garsus, vienkartinis ar pasikartojantis. Taip įprastos solfedžio sąvokos buvo atrandamos gyvoje aplinkoje.

Vėliau pati gamta tapo muzikos instrumentų šaltiniu. Mokiniai grojo akmenukais, rudeniniais lapais, medžių šakelėmis ir kitais aplinkoje rastais objektais, klausėsi, kuo skiriasi jų skambesys, ieškojo įvairių garso išgavimo būdų. Iš paprastų gamtos medžiagų gimė ritminiai motyvai, buvo eksperimentuojama su tempu, dinamika ir skirtingais tembrais. Muzikavimą papildė ir kūno perkusija – plojimai, spragtelėjimai bei kiti pačių mokinių išgaunami garsai.

Kūrybinėje pamokos dalyje mokiniai susibūrė į nedidelius „gamtos orkestrus“. Grupėse jie kūrė trumpas garsines kompozicijas, kuriose turėjo atsirasti skirtingi tembrai, ritminiai pasikartojimai, dinamikos pokyčiai bei aiški pradžia ir pabaiga. Kiekvienai grupei teko ne tik sugalvoti savo muzikinę idėją, bet ir susitarti, kaip ją įgyvendinti, klausytis vieniems kitų ir pajusti, kada kiekvieno garsas tampa bendros kompozicijos dalimi. Sukurti „gamtos kūriniai“ vėliau buvo pristatyti draugams.

Pamoka leido mokiniams praktiškai patirti, kad muzikiniai dėsningumai egzistuoja ne tik užrašytame natų tekste. Ritmą galima išgirsti žingsniuose, dinamikos kaitą – aplinkos garsuose, o tembrų įvairovę atrasti net lyginant dviejų akmenukų ir sausų rudens lapų skambesį. Toks mokymasis skatino ne tik įtvirtinti muzikines sąvokas, bet ir lavino dėmesingumą, kūrybiškumą bei gebėjimą klausytis.

Pamoka „Kaip skamba gamta?“ priminė, kad muzika prasideda nuo klausymosi, o muzikos klase gali tapti ir mus supanti aplinka. Kartais tereikia sustoti, įsiklausyti ir pastebėti, kad rudens lapas, du akmenukai ar paprasčiausia medžio šakelė gali tapti instrumentu, o visas parkas – didžiuliu ir nuolat kintančiu orkestru.