Simfoninio orkestro Gimtadienio koncertas

2026 m. sausio 18 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyko Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos Simfoninio orkestro Gimtadienio koncertas. Programoje skambėjo J. Strausso, G. Bizet, J. Brahms, L Andersono, E. Morricone’s ir kitų kompozitorių kūriniai. Koncertą vedė Julijus Grickevičius.

Dalijamės gražiausiomis koncerto akimirkomis.

Kviečiame susipažinti su solfedžio mokytojos Lukrecijos Stonkutės parengtu straipsniu apie koncertą:

Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos simfoninis orkestras: 15 metų kelionių, koncertų ir augimo

Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos Simfoninio orkestro 15 metų jubiliejaus koncertas, vykęs sausio 18 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, buvo iš tų vakarų, kai supranti, jog muzika mokykloje nėra tik pamoka ar pažymys. Tai bendruomenės kvėpavimas, draugystė, kuri mokosi klausytis, reaguoti ir kartu išdrįsti skambėti visu balsu. O dar – meilė muzikai, kuri užauga ne kaip graži frazė, o kaip kasdienė disciplina ir šventė sykiu.

Prieš penkiolika metų, 2010-aisiais, Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos direktorės Aldonos Skruibytės, smuiko mokytojos Daivos Puzaitės ir muzikos istorijos bei kompozicijos mokytojo Donato Prusevičiaus iniciatyva įkurtas kamerinis kolektyvas per laiką natūraliai išsiplėtė į didelę simfoninę šeimą. 2018-aisiais tapo Simfoniniu orkestru ir šiandien, subūręs per septyniasdešimt įvairaus amžiaus muzikantų, yra vienas gausiausių mokyklos kolektyvų.

Šiuo metu orkestro meno vadovas ir dirigentas yra Kęstutis Lipeika ir vadovas Mantas Makrickas. Skaičiai čia svarbūs, bet dar svarbesnė jų prasmė. Per kolektyvo gyvavimo metus surengta daugiau nei septyniasdešimt koncertų Lietuvoje ir užsienyje, skambėta prestižinėse salėse ir scenose – nuo Lietuvos nacionalinės filharmonijos, LVSO, Klaipėdos koncertų salės, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro iki tarptautinio Baltijos šalių jaunimo simfoninių orkestrų festivalio, Krokuvos miesto rotušės, Lietuvos ambasados Berlyne, Vienos muzikos ir teatro universiteto ir Rundalės rūmų Baltosios salių bei Nepi miesto katedros. Tai patirtys, kurios jauniems žmonėms ne tik atveria pasaulį. Jos padeda užauginti tvirtą vidinį kompasą: kas aš esu scenoje, ką reiškia būti atsakingam už bendrą skambesį ir kodėl verta stengtis.

Nuo 2017 metų orkestras organizuoja tarptautinį jaunimo muzikos festivalį „Skambantis pavasaris“, sukviečiantį Lietuvos ir užsienio šalių kamerinius bei simfoninius orkestrus, jaunuosius solistus ir chorus bendrai kūrybai. Nuo 2014 metų kasmet organizuojama vasaros kūrybinė stovykla „Skambančios dirbtuvės“ tapo naujų programų rengimo, kūrybiškumo ir bendrystės erdve. Su orkestru yra koncertavę žymūs Lietuvos solistai: Virgilijus Noreika, Asta Krikščiūnaitė, Jonas Sakalauskas, Tomas Pavilionis, obojininkai Viktor Palej, Kristina Budvitytė-Palej ir kt.

Jubiliejinį vakarą šventė prasidėjo nuo šiltų ir prasmingų sveikinimų. Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos direktorė Aldona Skruibytė savo žodžiais priminė, kad tokie kolektyvai mokyklai yra tarsi telkiantys, įkvepiantys ir auginantys švyturiai. Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė Donalda Meiželytė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja Alina Kowalewska suteikė šventei miesto dėmesio ir pagarbos, tokios, kuri jauniesiems atlikėjams labai svarbi, nes leidžia jaustis matomiems. Koncerto vedėjas Julijus Grickevičius sklandžiai, be skubos, su pagarbia energija ir tikru šventiškumu sujungė vakaro akimirkas į vientisą pasakojimą.

Tuokart suskambo muzika – Johanno Strausso „Persų maršas“ (dirigentas Kęstutis Lipeika), pakeliantis salės nuotaiką: elegancija, ritminė tvarka, šventinis žvilgesys. Po jo Pietro Mascagni Intermezzo iš operos „Kaimo garbė“ – lyg muzikinė pauzė, kurioje visi suklūsta. O Johanneso Brahmso „Vengrų šokis Nr. 5“ atėjo su teatrališka kibirkštimi, tokia, kurią orkestras ypač mėgsta: su charakteriu, aiškiais posūkiais ir vidine šypsena.

Vakaro solistai buvo tikras jubiliejaus perlas. Ne vien dėl technikos, o dėl brandos, su kuria jie scenoje kūrė ryšį. Obojininkė Dorotėja Kizerskytė, respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatė, šiandien orkestre grojanti pirmuoju obojumi, atliko Ennio Morricone „La Califa“. Obojaus „balsas“ skambėjo it žmogaus pasakojimas – kartais trapus, kartais tvirtas, bet visada nuoširdus. Dorotėjos muzikalumas, subtilus kvėpavimas ir frazės vientisumas leido kūriniui skleistis natūraliai, be dirbtinio dramatizmo. Gražiai suskambėjo ir fortepijono partija. Pianistė Dovilė Kirlytė jautriai palaikė solistę, o mokytojų Viktor Palej ir Jurgos Reneckytės-Žemaitienės indėlis jautėsi kaip stipri, patikima atrama užkulisiuose.

Kita nuotaika apgaubė sceną įžengus fleitininkei Mėtai Liepai Kvedaravičiūtei ir atliekant Herman Beeftink „Squirrels“. Čia fleita iš tikrųjų tapo žaisminga, vikria, šiek tiek išdykusia voveryte. Šis pasirodymas buvo ne tik techniškai tikslus, bet ir teatrališkai gyvas. Mokytoja Julita Puidokė gali didžiuotis, mat solistė scenoje buvo drąsi ir muzikaliai įtaigi.

Ypatinga vakaro dovana – tai altininkės Gabriellos Snipes pasirodymas. Buvusi mokyklos mokinė, ilgametė orkestro narė, iki šiol sugrįžtanti muzikuoti kartu. Šiandien studijuojanti LMTA doc. Jurgio Juozapaičio klasėje ir dirbanti Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykloje, atliko Johann Benda „Grave“ (iš koncerto smuikui ir orkestrui, aranžuoto altui). Tai buvo susitikimas su laiku –  mokykla, kuri išleidžia, ir žmogus, kuris grįžta. Gabriellos muzikinis garsas bylojo apie dėkingumą, atmintį, tradiciją. Labai gražu, kai bendruomenė tampa vieta, į kurią norisi sugrįžti.

Jubiliejus ypač gražiai eksponavo ir tęstinumą. Scenoje pasirodė Jaunučių kamerinis orkestras (vad. Rasa Smolinskytė ir Domantė Ramančiūnienė, koncertmeisterė Kristina Siomka) su Edvard Gradecki regtaimu „Ledai“. Tai buvo energingas, žaismingas pasirodymas, primenantis, kad auga būsimoji simfoninio orkestro karta.

Vėliau koncerte netrūko stilistinės įvairovės. Leroy Anderson „Jazz Legato“ ir „Bugler’s Holiday“ suteikė amerikietišką lengvumą ir šventišką blizgesį. Trimitininkai solistai Igor Žolnerčik, Nojus Andriuškevičius ir Mykolas Varkalis (mokyt. Tomas Vaičiulis), demonstravo ne tik tikslumą, bet ir ansamblišką dialogą, tą, kuris gimsta skirtingoms kartoms susijungus vienoje muzikinėje kryptyje. Šis trio buvo tikras „kolektyvo portretas“: jauniausiojo ambicija, konservatorijos moksleivio kryptingumas ir aktyviai koncertuojančio pedagogo patirtis.

Nuskambėjęs Georges Bizet „Carmen“ preliudas priminė operos scenos kvapą, o Robert W. Smith „Into the Storm“ – šiuolaikišką dramatinį veržlumą. Vakaro kulminacija tapo bendrystė su choru. Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos Jaunių choras „Cantica“ (vad. Gražina Gumuliauskienė, chormeisterė Sandra Bareikaitė, koncertmeisterė Aušra Kanišauskaitė) – tai ilgametis simfoninio orkestro scenos partneris ir draugas. Bene šimto vaikų kolektyvas yra ne tik choras, bet ir reiškinys. Lietuvių liaudies sutartinės „Tu avinėli“, „Lylio, lelijo“, „Išvedžiau ožį“ (aranž. Jonė Girdzijauskaitė–Pocienė) suskambo lyg priminimas, kad mūsų muzikinė tapatybė prasideda nuo balsų. Tuokart Laimio Vilkončiaus kūrinys „Dėl tos dainos“ (eil. Just. Marcinkevičiaus) chorui ir orkestrui tapo jubiliejaus širdies dūžiu. Ir, žinoma, bisas – Johanno Strausso polka „Medžioklėje“ išlydėjo publiką su šypsena.

Norisi labai aiškiai įvardyti žmones, be kurių ši šventė nebūtų įvykusi. Orkestro vadovas Mantas Makrickas ir meno vadovas bei dirigentas Kęstutis Lipeika, lyg du poliai, laikantys kolektyvo organizacinę šerdį ir meninę kryptį. Greta jų, grupių vadovai Edita Narmontienė, Ernesta Vanagaitė-Sriubienė, Jolanta Taločkienė, Tomas Vaičiulis, Dainius Rudvalis, Almantas Puidokas. Jų kasdienis darbas dažnai nepastebimas, bet neabejotinai girdimas.

Ypatinga padėka ilgamečiams rėmėjams. Nuoširdų ačiū tariame UAB „Lietpak“ vadovui Andriui Kizniui ir gerbiamai Rūtai Kiznienei už nuolatinę paramą, leidžiančią vaikams ne tik mokytis muzikos, bet ir stovyklauti, keliauti į koncertines išvykas, patirti sceną kaip gyvenimo dalį. O „saldžioji“ šventės pusė UAB „Sakalas“ (direktorius Nerijus Zacharevičius) dovana – „MAMBO“ saldainiai.

Šis jubiliejus nebuvo vien retrospektyva. Jis buvo gyvas įrodymas, kad Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos Simfoninis orkestras yra daugiau nei kolektyvas. Tai kūrybinga bendruomenė, kurioje muzika tampa kalba, draugystė – vertybe, o scena – vieta augti. Ir jei penkiolika metų skamba taip, norisi pasakyti paprastai – tegul skamba dar ilgai.